EŽIUKAI RŪKE - kelionių mėgėjų grupės puslapis
EŽIUKAI RŪKE - kelionių mėgėjų grupės puslapis
 
Naujienos
Apie mus
...Kas kur?
 
Kelionės
..Afrika
..Azija
..Europa
....Estija
....Graikija
....Islandija
....Latvija
....Lietuva
....Škotija
....Švedija
....Ukraina
..Rusija
..P.Amerika
 
Dienoraščiai
Kulinarija
Įvairenybės
 
Pagalba
 
Nuorodos
 

 
Įvertinkite
'surask.lt'
sistemoje
 

Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: Vakarų Sajanas, Jergaki 2003 Vakarų Sajanas, Jergaki (2003.07.26-08.14)
Aprašymas paruoštas: 2005.11.04
Marius Lukošius ir Ingrida Prigodina-Lukošienė


Jergakų taiga

kat_kal Kelionės ežiukai:
Adomas Urbanavičius
Artūras Vaisiauskas
Jurga Kvedarienė
Ingrida Prigodina-Lukošienė
Marius Čepulis
Marius Lukošius
Rasa Rakauskaitė
Reda Iršėnaitė
Sonata Jurėnaitė-Urbanavičienė
Tomas Kvedaras
Živilė Čepulienė

Maršruto virvutė:
Vilnius – Maskva – Abakanas – Tarmazovskio tiltas – Vaivorykštinis ežeras – Nekategorinė perėja – Kabantis akmuo – Buibinsko ežeras – Menininkų perėja (1880m, 1B) – Harmonijos ežeras – Dailininkų ežeras – Taigišonko ir Kairiojo Taigiško upių santaka – Juodasis ežeras – NKT perėja (1A) – Bevardis ežeras [Akmeninės Pilies kalnas] – Pasakos perėja (1) – Žydrasis ežeras – Taigišo II perėja (1A) – Dailininkų ežero prieigos – Ledinės ir Kairiojo Taigiško upių santaka – Didžiojo Taigišo upė – Didysis Buibinsko ežeras – Bežuviai ežerai – Žalioji perėja (1A) – Auksinis ežeras – Šviesusis ežeras – Paukštės perėja (rad., 1A) – Šviesusis ežeras – Tuškančiko upė – Turistinė bazė "Jermak" – Abakanas – Maskva – Vilnius

Maršruto aprašymas:
2003 07 26 (šeštadienis)
Iš Vilniaus išvykome traukiniu Vilnius-Maskva 16 val. 52 min. Baltarusijos sieną pravažiavome po 50 minučių, Baltarusijos muitininkai buvo taikūs ir bagažu net nesidomėjo.

2003 07 27 (sekmadienis)
Į Maskvą atvykome 9.30. Pasidėję kuprines “Aerovokzale”, išvažiavome pasidairyti po Maskvą. Pasivaikščioję po Maskvą, grįžome į „aerovokzalą“, o iš ten mikroatobusu nuvažiavome į aerouostą.
Skrydis Maskva-Abakanas truko 4,5 val., nusileidome 1 val. vietos laiku (Lietuvoje +5 val.) Nakvojome oro uosto stotyje.

2003 07 28 (pirmadienis)
Papusryčiavę už 440 rublių (tirpi kava ir nususę sumuštiniai) keliavome užsiregistruoti. Registruoja tik antradieniais ir penktadieniais iki pietų. Vietinėje turizmo agentūroje sumokėję po 120 rublių nuo žmogaus gavome registraciją. Iš kart po to apsilankėme gelbėtojų būstinėje – Severnyj prospekt gatvėje Nr.1. Taksi kainavo 30 rublių į vieną pusę.
Toliau vykti link Tarmazovskio tilto galima dviem būdais: autobusu, kuris važiuoja pusę dienos arba su vietiniais dušmanais. Suderėjome vieną lengvąją mašiną ir mikroautobusą už 4500 rublių (abi) su sąlyga, kad tokia pat kaina paims mus rugpjūčio 13 dieną iš Sajanų. Pakeliui išsiaiškinome, kad “abakanas” reiškia meškos kraujas (aba’ – meška, kana’ – kraujas), pamatėme kur žuvo generolas Lebedis, kur Leninas slapstėsi. Po kokių 3 valandų buvome prie Tarmazovskio tilto, kur ir išsilaipinome ir pradėjome savo žygį. Po maždaug trijų valandų pasiekėme Radužnoje ežerą. Prie ežero radome daug turistų ir šiukšlių.

2003 07 29 (antradienis)
Papusryčiavę, apie 11 val. iškeliavome nuo kalnagūbrio pradžios takeliu. Praėję pirmąją keterą, priėjome pačioje viršūnėje kabantį akmenį. Po nesėkmingo bandymo nustumti akmenį, patraukėme link antros keteros, nuo kurios matosi perėjos Nr. 9 ir 11. Pirmąją stovyklą įkūrėme prie Buibinsko ežero. Aplinkui tvyrojo baisus rūkas. Naktį lijo. Lijo. Lijo.

2003 07 30 (trečiadienis)
9:00 valgome stovėdami rūke. Galų gale pajudam iš stovyklos 1000. Apie 1200 praėję nedidelį ežeriuką užlipom į “Художников” perėją. Perėjos aukštis 1850 pagal mūsų GPS, 1880 pagal žemėlapį. Turus žyminčius nusileidimą radom ne iš karto. Gal 100 m slinkom visą valandą. Tik apie antrą valandą nusileidom žemyn. Kelias toliau vingiuoja per didžiules uolas, akmenų krūvas, sąvartynus iki pat Dailininkų ežero, kur įkūrėm antrą stovyklą. Iš matodsi taip vadinama "Parabolė"

2003 07 31 (ketvirtadienis)
Iš ryto nuo ežero “Chudožnikov” žemyn palei upę “Левый Таигиш” patraukėme toliau. Apie perėjas Таигиш 1, 2, 3 nebuvo ko ir galvoti, nes aukščiau slankiojo debesys. Po kiek laiko kirtome upelius ištekančius iš ežerų “Восьмерки” ir “Теплое”. Apie 15:00 priėjome “Левый Таигиш” ir “Таигишонок” santaką, prie kurios pasilikome nakčiai.

2003 08 01 (penktadienis)
Po pusryčių perbridome upelį Levyj Taigiš. Kilome palei Taigišonok, dešiniuoju krantu. Ėjimas sunkus. Tik apie pusiaudienį per akmenis užkopėme į plokščią vietą ir už dar vienos kalvelės pamatėme ežerą “Čiornyj”. Aplink akmenys ir pelkėta vietovė, upeliukai maži, teka po akmenimis. Malkų nedaug.

2003 08 02 (šeštadienis)
Žopa mus atrodo užmiršo. Šios dienos tikslas perėja NKT. Iki perėjos pradžios tęsiasi vienodas sunkus pakilimas. Kalnas labai status. Paskutinis jo etapas siauras statmenas takelis iš birių akmenukų. Perėjos viršus – akmenų krūva, kurią galima lengvai apžergti. Nusileidimas nesudėtingas, apie pietūs pasiekėme mažą ežeriuką, prie kurio ir likome visą likusią dieną. Papildomai padarėme radialinį pasivaikščiojimą iki Akmeninės Pilies kalno. Aplink ežeriuką beržų keružių tarpe auga daug girtuoklių.

2003 08 03 (sekmadienis)
8 val. – pusrytinė košė, tačiau kuprinės ant pečių atsidūrė pusę vienuolikos. Nuo ežerėlio patraukėme aukštyn link perėjos Pasaka. Per gerą pusvalandį atsidūrėme perėjos prieigose. Vingiuotas keliukas palei kairį šlaitą atrodė ne itin viliojantis. Tačiau, būtent šis keliukas veda į perėją. Trumpas pasisėdėjimas prieš pat kopimą ir perėjos Pasaka viršuje atsidūrėme be penkiolikos minučių dvylika. Žemyn nesimatė jokio takelio, tad patraukėme kaire puse tiesiog per akmenis, skersai šlaitu link ežero Lazurnyj. Leidimasis per krūmus ir žolynus buvo gan keblus, tačiau galiausiai pasiekėme taigos kedrynus, kur jau vedė ištryptas keliukas. Nakčiai įsikūrėme beveik prie ežero.

2003 08 04 (pirmadienis)
Taigišai atrodė gana arti ir įtartinai statūs. Tačiau priėjus arčiau – nieko ypatingo. 1A kategorijos Taigiš II perėja buvo tarsi statūs, gan tiesūs laiptai. Kai kurie patraukė link Taigiš I., du keliauninkai užkopė į Taigiš III. Nuo perėjos atsivėrė jau prieš kelias dienas matytas vaizdelis: Chudožnikov perėja, Mečta, taiga, kriokliai, Brolių smailės. Vidurdienį patraukėme žemyn nuo perėjos ligi “Мечта” stovyklavietės. Stovyklavietėje, kurioje atsidūrėme apie antrą valandą, radome pirtį, padarytą iš akmenų ir iš viršaus uždengta celofanu.

2003 08 05 (antradienis)
Naktį lijo mažiausiai keturis kartus, bet trumpai ir nesmarkiai. Užtai 7 val. ryto buvo visiškas rūkas. Kiek pasiblaškę greit ir giliai įsibridom į tikrų tikriausią purvabridį, vedantį pro jau mums žinomą stovyklavietę prie ežero Художников. Pietavom priėję savo ankstesnę (ketvirtadienio) stovyklą net 2 valandas. Iki nakvynės vietos tolyn palei upę paėjom vos 800 m, bet užtai radom gana neblogą stovyklą su pavėsine.

2003 08 06 (trečiadienis)
Neapsisprendžiam kur eiti? – pirmas variantas: ež. Ledianoje ir Bliznecy zap. perėja ar ežeras Buiba, po to Bezrybnoje ir ta pati perėja iš kitos pusės. Nuosprendis: leidžiamės žemyn Taigyšo upe ir toliau keliaujame palei Бол. Таигиш taiga prieš srovę link Buibos ežero. Pirmas sustojimas – po 1,8 km, antras – dar po 1,2 km. Pietų metas 13:30. Iškeliaujame po valandos. Toliau tapijome taiga, akmenimis, vėl taiga, vėl akmenimis, kartais pievomis. Iki pat ežero. GPS rodomas nueitas atstumas 8,4 km.

2003 08 07 (ketvirtadienis)
Išėjome iš stovyklos 11 val. 5 min. Link naujos stovyklavietės ėjome palei Бульбинское ežero kairįjį krantą. Daugelyje vietų buvo didžiulės balos vandens ir purvo. Paskui pelkėtas vietas pakeitė jauni miškeliai, kurių antžeminė dalis tiesiog buvo mėlyna nuo gan stambių mėlynių. Iki pat pirmos valandos klaidžiojame pametę taką. Apie pirmą valandą pastebėjome dešinėje kelio pusėje iš kalnų tekantį upelį. Tai buvo ženklas, kad dabar reikia eiti tuo upeliu aukštyn į kalną. Безрыбное ežerą pasiekėme po valandos. Palei Безрыбное ežerą ėjome dar pusvalandį, kol radome stovyklavietę.

2003 08 08 (penktadienis)
Naktį vėl lijo. Papusryčiavę iškeliavome tolyn. Pasukome mišku link perėjos ir tradiciškai pasiklydome. Lijo. Po kojomis – išvartos, slidūs akmenys, purvas. Į perėją “Зеленая” pakilimas nebuvo sudėtingas, tiesiog takelis į kalną, tik, žinoma, viską gadino lietus. Perėjos viršūneje ilgai neužsibuvome, nes dėl stipraus vėjo ir lietaus, buvom pradėję šalti. Nusileidimas nuo perėjos buvo sudėtingas tol, kol nebuvome radę keliuko. Sušlapę išganingai pasiekėme ežerą Zolotarnoje, tačiau prie ežero paaiškėjo, kad jo pakrantė yra drėgna, papelkėjusi ir smarkiai išminta, taip, kad nakvynei vieta nėra tinkama, teko toliau klampoti purvais, tarpais nugrimztant iki batų viršaus. Po kelių valandų pasiekėme ežerą Svietloje. Link jo ėjome banguotos kalvos apaugusiu mišku. Prie ežero yra daug stovyklaviečių ir turistų

2003 08 09-10 (šeštadienis-sekmadienis)
Žygis aplink Svetloje ežerą, stovyklavietę perkėlėme į gražesnę vietą, ilsėjomės ir kūrėme pirtį.

2003 08 11 (pirmadienis)
Poilsis prie Svetloje ežero, radialinis žygis link Paukščių perėjos, link kurios veda keliukai nuo ežero.

2003 08 12 (antradienis)
Paskutinė žygio diena. Pirmas sniegas. Purvinas takas žemyn nuo kalnų. Po kelių valandų ėjimo – pirmosios civilizacijos apraiškos: stogas virš galvos, pirtis, alus.

2003 08 13-14 (trečiadienis-ketvirtadienis)
Taksistai dušmanai vietoj 8 val., atvažiavo mūsų pasiimti 9 val., gerokai patampydami mūsų nervus.13 val.40 min. birbiančiu lėktuvu išskridome iš Abakano į Maskvą, o vakare traukiniu išvykome į Vilnių. Vilniuje buvome kitos dienos ryte.




Pėsčiųjų žygio Vakarų Sajane, Jergakuose statistika

Nueitas viso žygio kelias – 54,1 km,
kartu su dviem radialiniais žygiais – 64,2 km.
Didžiausias atstumas įveiktas per dieną – 8,4 km – rugpjūčio 6 dieną einant prie Buibinsko ežero.
Mažiausias atstumas įveiktas per dieną – 0,7 km – rugpjūčio 9 dieną, perkeliant stovyklą iš vienos Šviesiojo ežero pusės į kitą.
Vidutinis per dieną nueitas atstumas – 3,9 km.

Aukščiausias įkoptas taškas – 2132 m virš jūros lygio – perėja Paukštė.
Žemiausias taškas – 1020 m virš jūros lygio – pietūs prie Didžiojo Taigišo.
  "Aukščiausia" nakvynė – liepos 29 d., II -oji, prie Mažojo Buibinsko ežero – 1639 m.
"Žemiausia" nakvynė – rugpjūčio 5 d., VIII -a, prie Ledinės ir Kairiojo Taigišo upių santakos – 1071 m.

Pereitos 8 perėjos – 6 kasdienio žygio metu ir 2 per radialinius žygius.
Kategorijos:
1B – Menininkų (1846 m);
1A – NKT (1817 m), Pasaka (1742 m), Taigišas II (1732 m), Žalioji (1846 m), Paukštė (2132 m);
b/k – Be pavadinimo (1594 m), Pagalbinė (1562 m).


- Maršruto pradžia ir pabaiga
- Nakvynės vietos
- Maršrutas
- Radialkės
   
   
   
   



Vakarų Sajanas, Jergaki (2003.07.26-08.14) | Pilnas kelionės dienoraštis | Kelionės kulinarinis puslapis
© Ežiukai Rūke
www.eziukairuke.lt